Erkės jau išsiruošė į mirtiną medžioklę

Erkės jau išsiruošė į mirtiną medžioklę

Sau 31, 2024 | Akcijos ir naujienos

Nors naktimis dar spusteli šaltukas, o saulė dar nenutirpdė viso sniego, aukų jau pradeda tykoti erkės. Specialistai įspėja, kad ankstyvą pavasarį didesnė tikimybė erkių pasigauti yra ne miškuose, bet pievose, kur palikta nenušienauta pernykštė žolė. Žmonių, kuriems būtų įsisiurbusios erkės, į medikus šiemet dar nesikreipė, tačiau vis labiau šylant orams gamtos mylėtojams reikia neprarasti budrumo ir saugotis šių kraujasiurbių.

Babezijozė – tai pirmuonių babezija sukeliama liga. Babezijoze serga šunys, arkliai, galvijai. Gyvūnai šia ligą suserga, jei jiems įsisiurbia babezijomis užsikrėtusios erkės. Patekę į organizmą pirmuonys babezija įsikuria raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose. Besidaugindami pirmuonys eritrocitus suardo. Laiku nepastebėjus pirmųjų babezijozės požymių ir nepradėjus gydymo, ši erkių sukeliama liga beveik visuomet baigiasi keturkojo mirtimi.
Veterinarijos gydytojai neatmeta galimybės, kad kelias dienas kaitriau pašildžius saulutei, erkės, pernešančios babezijas, jau galėjo prabusti.

Erkės į medžioklę išeina gana anksti, vos tik kiek atšilus orams. Pavyzdžiui, prieš keletą metų pirmojo paciento, susirgusio babezijoze, sulaukė maždaug vasario viduryje.

Pasak veterinarijos gydytojų, blogiausia, kad babezijozės požymiai būna panašūs į kitų ligų: gyvūnas pasidaro vangus, mieguistas, sukarščiuoja, gali pradėti viduriuoti, jo kvėpavimas tampa paviršinis arba atsiranda dusulys. Kadangi pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka koordinacija, šuo sunkiai juda, svirduliuoja, nebevaldo užpakalinių galūnių.
Kadangi visus organus deguonimi aprūpina eritrocituose esantis hemoglobinas, esant jo trūkumui organizmas iš lėto dūsta. Todėl šunims, kurie turi širdies nepakankamumą ar serga inkstų, kepenų ligomis, paprastai bebezijozė vystosi gerokai greičiau nei suaugusiems sveikiems gyvūnams.
Vienas iš šiai ligai būdingų požymių – pasikeitusi šlapimo spalva, jis gali tapti netgi kavos rudumo. Šlapimo spalva pasikeičia antrą-trečią dieną po pirmųjų ligos požymių – irstant eritrocitams iš jų į kraują patekęs hemoglobinas pašalinamas su šlapimu, todėl šlapimo spalva pasikeičia nuo oranžinės iki tamsiai rudos.
Eritrocitų irimo produktai paveikia kepenų ir inkstų veiklą, nuodija organizmą iš vidaus. Keturkojai suserga gelta – jų gleivinės, akių obuoliai pageltonuoja.

Vakcinos, apsaugančios nuo susirgimo babezijoze, nėra. Todėl labai svarbu keturkojus apsaugoti nuo erkių, platinančių šią ligą. Veterinarijos vaistinėse ir zooprekių parduotuvėse galima įsigyti įvairiausių preparatų, atbaidančių erkes – įvairių antkaklių, lašų, purškalų. Verta žinoti, kad stipriau veikiančiomis (ir kartu efektyvesnėmis) priemonėmis gali prekiauti tik vaistinės.

Specialistų teigimu, natūralias priemones nuo erkių galima naudoti vyresniems nei 2 savaičių šuniukams, chemines – vyresniems nei 2 mėnesių ir sveriantiems daugiau nei 2 kilogramus keturkojams.

Galima pasirinktinai naudoti antkaklius nuo erkių ir blusų, ampulėse parduodamą skystį, kurį reikia užlašinti keturkojams ant sprando (kad nepasiektų nusilaižyti) arba ilgo veikimo purškalus. Pastarieji efektyviai nuo erkių apsaugo 3-5 mėnesius, o ant sprando lašinamas skystis užtikrina apsaugą apie mėnesį.